Gyvena greta, bet šildymo sąskaitos skiriasi dvigubai

Gyvena greta, bet šildymo sąskaitos skiriasi dvigubai

Dviejų Kauno M. Riomerio gatvėje greta stovinčių daugiabučių gyventojai gauna itin skirtingas sąskaitas už šildymą – viename iš namų gyvenantys kauniečiai už šildymą moka dvigubai mažiau nei jų kaimynai.

Keturi aukštai, 32 butai, maždaug 1,5 tūkst. kvadratinių metrų plotas, pastatyti 1962 metais – sutampa beveik visos kaimyninių daugiabučių savybės. Lemtingas skirtumas atsirado tik pernai – penktuoju numeriu pažymėtas namas tuomet buvo iš pagrindų renovuotas.

Pasak abu namus prižiūrinčios ir vieno iš jų renovaciją administravusios įmonės „Būsto valda“ direktoriaus Šarūno Eidinto, iki renovacijos, abiejų pastatų energinė klasė buvo vienoda – „E“. Specialisto teigimu, panašios buvo ir abiejuose namuose šilumos praradimo priežastys: ji „išeidavo“ per sienas, stogą, langus, perdangas virš nešildomų rūsių bei pogrindžių ir per pasenusią pastato šilumos sistemą, t. y. ilginius šiluminius tiltelius.

Praėjusių metų pabaigoje, užbaigus vieno iš namų renovaciją, jo energinė klasė pakilo iki „C“, o gyventojų gaunamos sąskaitos už šildymą sumažėjo vidutiniškai 45-55 proc.

„Iki renovacijos 5-ojo M. Riomerio gatvės namo gyventojai sunaudodavo netgi daugiau šilumos energijos, nei jų kaimynai iš 3-iojo namo. Pavyzdžiui, šalčiausią 2015-ųjų metų mėnesį, sausį, šiandien jau renovuoto namo gyventojai sąskaitas gavo už suvartotus 32 tūkst. kilovatvalandžių, gyvenantieji gretimame name – už 22 tūkstančius“, - teigia Š. Eidintas.

Šiandien situacija – pasikeitusi iš esmės. Nerenovuoto namo butų savininkai 2017-ųjų sausį mokėjo už beveik 28 tūkst. kilovatvalandžių šilumos, o atnaujintu pastatu besidžiaugiantys jų kaimynai – vos už 15,5 tūkst. kilovatvalandžių.

„Būsto valdos“ direktorius pasakoja, kad įgyvendinus pastato renovaciją, šilumos sutaupymas pagerėjo visose probleminėse srityse: šilumos nuostoliai per pastato langus sumažėjo net 84 proc., renovavus visą šildymo sistemą – 41 proc., 22 proc. šilumos iššvaistymas sumažėjo per pastato stogą, 16 proc. – per sienas. Bendras šilumos suvartojimas kiekvienam gyvenamojo ploto kvadratiniam metrui, skaičiuojama, sumažėjo 42 proc.

„Namo renovacijos metu buvo sutvarkytas pastato stogas, apšiltintos fasado sienos, pakeisti visi langai ir balkonų bei laiptinių durys, įstiklinti balkonai ir lodžijos, sutvirtintos jų konstrukcijos, iš esmės pertvarkytos ventiliacijos, šildymo ir karšto vandens sistemos. Butuose taip pat įrengtos individualios šildymo apskaitos sistemos“, - viename iš daugiabučių atliktus darbus vardina specialistas.

Kaip teigia „Būsto valda“ direktoriaus, kol kas nerenovuoto M. Riomerio gatvės 3-iojo namo gyventojų taip pat laukia geresni laikai: šis pastatas jau kitais metais bus iš esmės atnaujintas ir taps toks pat taupus, kaip kaimynystėje esantis.

Pasak Š. Eidinto, mažesnės sąskaitos – ne vienintelis renovacijos privalumas. Itin svarbu ir tai, jog po namo renovacijos reikšmingai išauga renovuotame pastate esančio buto vertė. Kaip teigia specialistas, daugelis atnaujintų namų gyventojų pabrėžia ir akiai malonią pastato išvaizdą, įkvepiančią imtis tolimesnių gražios aplinkos kūrimo darbų.

„Paprastai renovacijos metu stiprėja gyventojų bendruomeniškumas, buriasi grupės, kurios imasi vis naujų iniciatyvų. Dažniausi gyventojų pageidavimai po renovacijos: suremontuoti laiptines, atnaujinti pašto dėžutes, sutvarkyti kiemo aplinką, įžeminti atliekų konteinerius, net – suformuoti sklypą ir pastatyti kelio užkardą“, - pasakoja bendrovės „Būsto valda“ direktorius.

Pasitarkite dėl savo namo renovacijos su „Būsto valda“ specialistais! Registruokitės konsultacijai tel. 8 700 55188, el. paštu klauskite@civinity.eu arba www.bustovalda.lt